Dviejų Vokietijos : K. Adenauerio ir H Seidel fondų remiamoje Azijos politinių partijų Generalinėje Asamblėjoje Astanoje Kazachstano parlamentinės daugumos - partijos “Nur Otan” kvietimu  rugsėjo 25 - 27 dienomis .lankėsi Lietuvos liaudies sąjungos steigėjų iniciatyvinės grupės pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė ir keletas kitų steigėjų. Asamblėjoje dalyvavo virš 50 delegacijų iš viso pasaulio. Be Azijos delegatų Asamblėjoje kalbėjo svečiai iš Vokietijos, Rusijos, Australijos, Meksikos,  Kipro ir kt. Nemažai  dėmesio skirta ir Lietuvai. Prof. K. Prunskienės sveikinimo kalba sulaukė delegatų susidomėjimo ir palaikymo, jos interviu parodė trys svarbiausios Kazachstano televizijos. Politikė šioje šalyje pažįstama dar nuo jos aktyvios kovos už Lietuvos ir buvusių Tarybų Sąjungos respublikų nepriklausomybę. Vis tik į Kazachstaną Lietuvos delegacija kviesta ne tik dėl praeities nuopelnų, bet ir siekiant aktyvaus bendradarbiavimo su  besikuriančia Lietuvos Liaudies sąjunga.
“Tai, kad kazachai mus pakvietė į tokio aukšto lygio renginį, rodo jų rimtus ketinimus siekti glaudesnio bendradarbiavimo. Manau, tai reikšminga ne tik besikuriančiai politinei jėgai, bet ir Lietuvai. Negalime neįvertinti Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo potencialo tiek politiniame, tiek ekonominiame lygmenyje”, - kalbėjo prof. K. Prunskienė, net dvi Seimo kadencijas vadovavusi šalių tarpparlamentinių ryšių grupei bei  ne kartą dalyvavusi ir rengusi šiais klausimais forumus ir dalykinius susitikimus.

Itin aukšto lygio puikiai organizuotoje Asamblėjoje delegacijos priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta stiprinti Azijos šalių tarpusavio partnerystę ir šio regiono bendradarbiavimą  su kitų kontinentų šalimis bei jų tarptautiniais dariniais – konkrečiai ir su Europos Sąjunga;. skatinti Azijos regiono ekonominį augimą  ir vaidmenį globaliniu mastu. Siekiama didinti politinių partijų įtaką  kovoje su terorizmu, religiniu ekstremizmu, įgyvendinti priemones  skurdui pasaulyje  mažinti.
Akivaizdu, kad ilgametis šalies Prezidentas N Nazarbajevas ir jo vadovaujama partija NUR OTAN bei kitos  partijos deda nemenkas pastangas savo šalies kaip regiono lyderės įvaizdžiui ir autoritetui įtvirtinti. Šalis turi ir kuo pasigirti – per 10 metų išaugusia modernia sostine – Astana, gan sėkminga ekonomikos raida ir finansine galia. K.Prunskienės nuomone, Kazachstano  glaudesnis bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis ir šalimis – narėmis prisidėtų prie europinės patirties panaudojimo krašto įvairiapusiškame modernizavime, taip pat ir teisinėje bei socialinėje srityse, o kartu ir  prie palankesnių sąlygų abipusiam bendradarbiavimui sukūrimo.

Pakeliui į Kazachstaną svarbūs susitikimai Maskvoje

Pakeliui į Kazachstaną, Maskvoje prof. K. Prunskienė turėjo privatų susitikimą su Rusijos Prezidento administracijos vadovu Sergejumi Naryškinu. “Su S. Naryškinu esame pažįstami nuo to laiko, kai jis dirbo nepriklausomybės atkūrimo metais Lietuvai palankaus, žymaus Rusijos politiko, parlamentaro ir Sankt Peterburgo mero, prof. Anatolijaus Sobčako aplinkoje. Jis taip pat ne kartą dalyvavo pagal ES  PHARE mano organizuotose tartautinėse konferencijose Vilniuje. Draugiškas ir žmogiškai šiltas santykis išliko iki šių dienų”,- savo susitikimo aplinkybes komentuoja  prof. K. Prunskienė, Jos ir vieno aukščiausių Rusijos pareigūnų neformalus pokalbis užtruko 1,5 valandos. “Be kultūrinių, akademinių temų palietėme ir aktualius ekonominių ryšių plėtros klausimus, kitas abiejų šalių piliečiams rūpimas problemas. Buvo kalbama apie prielaidas rusų tautybės ir Rusijos kilmės Lietuvos piliečiams be vizų vykti į Rusiją. Nemažai žmonių ragina kelti šį klausimą tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje”, - kalbėjo prof. K. Prunskienė. Pilnai palaikydama Lietuvos pilietybės pripažinimą Lietuvos kilmės asmenims, gyvenantiems kitose šalyse ir turintiems tų šalių pilietybę, ji laiko tikslingu lanksčiau spręsti ir kitas giminingas, su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susijusias problemas.

Maskvoje prof. K. Prunskienė taip pat susitiko su Rusijos Federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovu Sergejumi Dankvertu. “Nors ir nebedirbu Žemės ūkio ministre, man ne vis vien, kas vyksta žemės ūkio ir maisto sektoriuje, Lietuvos ekonomikoje. Su dideliu nerimu stebiu situaciją dėl pieno ir kitų lietuviškų produktų eksporto. Mano darbo ministerijoje laikotarpiu per ketverius metus net tris kart išaugęs maisto produktų eksportas pernai pasiekė 9 mlrd.lt. , iš jų eksportas į Rusiją sudarė net ketvirtadalį. Atsiradus rimtoms kliūtims netekti bent dalies šių rinkų būtų milžiniškas nuostolis sunkmetį išgyvenančiam Lietuvos ūkiui ”, - kalbėjo prof. K. Prunskienė. Anot politikės, norint spręsti šias problemas, beprasmiška užsiimti politikavimu ar kaltinti Rusiją  dėl aukštų reikalavimų.
Pokalbyje ji kėlė klausimą dėl ES ir Rusijos veterinarinių ir fitosanitarinių reikalavimų suvienodinimo, kas jos nuomone labai palengvintų importo – eksporto organizavimą ir kontrolę.  Deja, kaip paaiškėjo iš p. S. Dankverto dalykinių argumentų , kelias į tai nebus toks lengvas. Dabartinėje situacijoje Rusija vadovaujasi dvišaliu memorandumu su Europos Sąjunga, o Rusijos specifiniai  griežti reikalavimai taikomi ne tik mums, bet ir kitoms valstybėms. Taigi, K. Prunskienės nuomone, pirmiausia turime deramai atlikti savo „namų darbus“: tobulinti produkcijos kokybės kontrolę ir užtikriti jos stabilų patikimumą tiek pačių įmonių, tiek ir gamintojų pastangomis. Esame apsirūpinę gerai įrengtomis  laboratorijomis, turime specialistų. Pagaliau ir Vyriausybės bei ministerijų pareigūnai turėtų kada nors išmokti elementarių partnerystės taisyklių ir ekonominės  diplomatijos tiek dirbdami su ES institucijomis, tiek ir su šalimis – rinkos partnerėmis. Suprantama, kad ateityje abiems pusėms vis tik reiktų nuosekliai siekti ES ir Rusijos kokybės reikalavimų suvienodinimo, kad gamintojams ir vartotojams neliktų dviprasmybės ir sumažėtų jų rizika.

Ryšiai su mokslininkais nelieka užmiršti

Prof. K. Prunskienė  Maskvoje taip pat susitiko su akademine bendruomene; kartu aptartos priemonės bei būdai pasaulinei krizei įveikti. Būdama Tarptautinės vadybos akademijos tikroji narė  - akademikė , prof. Kazimiera Prunskienė turi balsuoti Akademijos prezidento rinkimuose. Mirus buvusiam ilgamečiui prezidentui S. Sitarianui, spalio 6 d. bus renkamas naujasis prezidentas.  Ekonomikos profesorė po diskusijos su Akademijos kolegomis savo balsą iš anksto atidavė už  visame pasaulyje didelį autoritetą turintį ekonomikos politikos strategą , buvusį Maskvos miesto vadovą,  dabartinį Rusijos laisvosios ekonomistų sąjungos prezidentą Gavrilą Popovą.

Grįžusi į Lietuvą K.Prunskienė toliau tęsia Lietuvos liaudies sąjungos steigimo darbus. Artimiausiu metu- spalio antroje pusėje jos laukia dar vienas tarptautinis renginys – Pasaulinis moterų forumas Prancuzijoje, skirtas globaliniams ekonomikos klausimams svarstyti. Tarp profesijos – ekonomikos  ir politikos Ekonomistų klubo prezidentei  prof. K. Prunskienei nesunku rasti suderinamumą.